KONTAKTAI

DARBO LAIKAS

  • P 8:00 - 20:00
  • A 8:00 - 20:00
  • T 8:00 - 20:00
  • K 8:00 - 20:00
  • Pn 8:00 - 18:00
  • Š -
  • S -
+370 604 16118
VIC
VIC

BRUKSIZMO (DANTŲ GRIEŽIMO) GYDYMAS

PASLAUGOS

Bruksizmas – tai polinkis griežti dantimis, kuris gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šio įpročio atsiradimui didžiausios įtakos turi psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas, įtampa.

Kodėl griežiama dantimis?
bruksizmas2.geras
Žmogus aktyviai sukanda dantimis tik valgant, kai maistas kramtomas. Tai vadinama normalia funkcija. Likusį laiką dantys yra fiziologinės ramybės būsenoje ir tarpusavyje nekontaktuoja. Tokios ramybės būklėje lūpos būna sučiauptos, kramtomieji raumenys atsipalaidavę, o tarp dantų yra tarpelis. Kartais dantys sukandami nesąmoningai – supykus ar atliekant kokį nors sudėtingą veiksmą. Kadangi tokia veikla trunka labai trumpai, ji nesukelia neigiamo poveikio ir patologijai nepriskiriama.

Esant bruksizmui, net ramybės būsenoje dantys stipriai sukandami dėl kramtomųjų raumenų aktyvios veiklos. Nustatyta, kad žmonių, kuriems yra bruksizmo požymių, dantys per parą kontaktuoja septynis kartus ilgiau nei sveikų asmenų / bruksizmas nėra liga.

Nuolat įsitempę raumenys sutrikdo ir smilkinio – apatinio žandikaulio sąnario veiklą. Sąnario problemos yra bruksizmo pasekmė, o ne priežastis.

+370 604 16118Kontaktai
Priežastys, galinčios sukelti bruksizmą.

Gydytojų nuomone, bruksizmas neturi vienos specifinės priežasties. Dažniausiai jį sukelia keli veiksniai:

  • Psichologiniai faktoriai – stresas, nervinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos. Daugelis gydytojų mano, kad tai dažniausiai pasitaikančios ir pirminės bruksizmo priežastys.
  • Kai kuriais atvejais – miego sutrikimai.
  • Vaistai (antidepresantai), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos (kokainas, extasy).
  • Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar sunkiai sergant.
  • Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas yra fiziologinis procesas. Dažniausiai jis pasireiškia, kai išauga pirmieji pieniniai dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus. Paprastai šie požymiai išnyksta augant.

 

Bruksizmo sukelti simptomai ir padariniai

Bruksizmas būna kelių tipų:

Dieninis bruksizmas– tai stiprus dantų sukandimas, atsirandantis dėl streso įtakos dienos metu.  Žmonės, nerimaudami ar būdami ekstremalioje situacijoje nejaučia, jog stipriai sukanda. Tai savotiška emocijų išraiškos forma, dėl to, dažniausiai lieka nepastebėta. Tyrimų duomenimis, dieninis bruksizmas retai kada pasižymi dantų griežimu.
Naktinis bruksizmas-  tai nevalingas, ritmiškas dantų griežimas miegant, pasireiškiantis dažniau ne stipriu dantų sukandimu, bet neįprastais apatinio žandikaulio judesiais. Dėl šių judesių, dantys trinasi vienas į kitą skirtingais kramtomaisiais paviršiais ir taip sukuria girgždžiantį garsą. Dauguma žmonių patys nežino, kad griežia dantimis miegodami. Pirmi dažniausiai tai pasako artimieji, išgirdę girgždesius arba gydytojai odontologai, radę dantų griežimo žymių ant dantų paviršių. Patys bruksistai pastebi tik tada, kai pajaučia ryškius dantų griežimo simptomus.

Bruksizmas sukelia pakenkimus dantyse. Dėl atsiradusių pažeidimų, žmonės skundžiasi dantų jautrumu šalčiui,  karščiui bei bloga estetika, nes stipriai dyla dantys, lūžinėja plombos ar protezai. Pasitaiko atvejų, kai dantys nugraužiami iki pusės vainiko ar net iki dantenų.

dantu_griezimasDantims trinantis, nudyla emalis ar net dentinas. Prieškrūminiams ir krūminiams dantims nusidėvi gumburai, susiformuoja duobelės kramtomuosiuose paviršiuose. Esant dideliam kramtomųjų raumenų aktyvumui, pavieniai dantys gali įtrūkti ar net nulūžti, o vainikėliai gali suskilti. Ilgainiui dantyse prie dantenų susiformuoja pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrūs braukiant nagu ar valant dantų šepetėliu. Į bruksizmo procesą įtraukiami įvairūs dantys, tačiau labiausiai nukenčia iltys. Tai itin būdingas bruksizmo požymis. Atliktų tyrimų  duomenimis, greičiausiai taip nutinka dėl to, kad iltys vadovauja apatinio žandikaulio šoniniams judesiams, o dantų griežimo metu būtent ir atliekami malamieji apatinio žandikaulio judesiai, per kuriuos šie dantys taip stipriai nudyla.

Dantų griežimo metu, kramtomieji raumenys nuolat dirba. Nespėję atsipalaiduoti, jie vėl susitraukia, nes yra aktyvuojami centrinės nervų sistemos. Esant tokiai intensyviai veiklai, išsiskiria pieno rūgštis, kuri ir sukelia raumenų skausmą.

Griežimas dantimis sutrikdo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklą. Žmonės gali skųstis sąnario traškėjimu, skausmu, sunkiu, ribotu išsižiojimu, migreninio pobūdžio galvos skausmais ar spengimu ausyse.
Esant bruksizmui, pastebimi pakitimai burnos gleivinėje. Kai dantys sukandami nevalingai, dažnai sukandama ir skruostų gleivinė. Liežuvis stipriai prispaudžiamas prie dantų bei tarpdančių. Dėl to atsiranda įspaudai liežuvio pakraštėliuose. Tokia burnos ertmės būklė ryškių simptomų žmogui nesukelia, bet gali būti svarbi kuo ankščiau bruksizmui diagnozuoti.

Dantų griežimo sukeltų pažeidimų kiekis ir laipsnis kiekvienam žmogui yra skirtingas. Tai priklauso nuo bruksizmo tipo ir jį sukėlusių priežaščių, jo pasireiškimo dažnumo, asmeninių savybių.

Be to, veido raumenys, kurie dirba dažniau nei turėtų įprastai, išsipučia, taip suformuodami kvadratinės formos apatinę veido dalį.

 Bruksizmą gydyti būtina

Labai didelė dalis bruksizmo atvejų pastebimi ir gydomi pavėluotai, kai būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Pajutus pirmuosius požymius, rekomenduojama kreiptis  į gydytoją odontologą. Jis, nustatęs bruksizmo priežastis, sudarys gydymo planą. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.

Jei bruksizmą sukėlė netaisyklingas sąkandis, atliekama jo korekcija, nušlifuojamos per aukštos plombos, sunkesniais atvejais iš naujo protezuojami dantys.

Labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip apsaugomi šoniniai dantys nuo dilimo, o smilkinio – apatinio žandikaulio sąnarys – nuo pažeidimų.

Dažnai bruksizmui gydyti gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų. Dėl jos žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduoja. Taip dantys, sąnariniai paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausrmų. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu kai yra stresinės situacijos ar vyrauja nervinė įtampa.

+370 604 16118Kontaktai
 

Gydytojai

KONTAKTAI

UAB "Vilniaus implantologijos centro klinika"
DARBO LAIKAS
  • darbo laikas
  • I-IV 08:00 - 20:00
       V 08:00 - 18:00

    Dėmesio!

    Informuojame, jog klinika rugpjūčio 15, 16 ir 23 dienomis nedirbs.

PARAŠYKITE MUMS





How to enable JavaScript in your browser