Periodonto ligos, kurių pagrindinė priežastis yra apnašų kaupimasis aplink dantis, pakankamai plačiai paplitusios Lietuvoje. Tyrimai rodo,  kad beveik 90% žmonių turi tam tikro sunkumo šios ligos požymių. Negydant periodontito, pirminiai klinikiniai požymiai laikui bėgant progresuoja į sunkias periodontito stadijas, kurios pasireiškia danties paslankumu, o galiausiai ir danties netekimu.  Pagrindinis šios ligos pavojus yra tas, kad simptomai vystosi lėtai ir be skausmo, tad ilgus metus pacientas ligos gali net nepastebėti.

Laiku kreiptis į gydytoją yra itin svarbu, nes periodonto ligos neigiamai veikia viso organizmo sveikatą, o nustatyti tikslią diagnozę, įvertinti prognozę ir paskirti tinkamą periodonto patologijos gydymą gali tik gydytojas, ištyręs Jūsų burnos ertmės būklę.

Kas yra periodontas?

Periodontas – tai audinių kompleksas, supantis dantį. Jis susideda iš dantenų, žandikaulio alveolinio kaulo ir danties raiščio. Dantis kaule tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba duobutėje, kuri  yra vadinama alveole. Dantenos dengia kaulą ir tiesiogiai susijungia su danties paviršiumi. Tarp dantenų ir danties susiformuoja vagelė, kurios gylis paprastai siekia 1-3 mm. Dantenų vagelė yra natūralus barjeras infekcijos patekimui.

Kodėl išsivysto dantenų uždegimas (gingivitas) ar periodontitas?

Kai paciento individuali burnos higiena nėra pakankama ar taisyklinga, dantų paviršiuose kaupiasi minkštas apnašas, kuriame laikui bėgant mikroorganizmų koncentracija didėja. Jeigu apnašas neišvalomas įprastomis higienos priemonėmis, dantenos paburksta, pradeda kraujuoti –  vystosi dantenų uždegimas – gingivitas. Vėliau vyksta minkšto apnašo mineralizacija - jo virtimas akmeniu. Akmuo formuojasi ant dantų ne tik virš dantenų, bet ir po jomis.

Vidinėje apatinių dantų pusėje susiformavę akmenys.

Dėl dantenų uždegimo susiardo periodontologinis raištis ir tarp dantenų ir danties susidaro plyšys, vadinamoji „kišenė“, tad natūralus biologinis barjeras būna pažeistas ir uždegimas pradeda greitai plisti kaule aplink dantį, taip jį tirpdydamas. Kai į patologinį procesą įtraukiamas periodonto raištis ir danties alveolės kaulas – gingvitas virsta periodontitu (tarp žmonių dar vadinama paradontozė).

Kokie požymiai nurodo periodontito vystymąsi?

Sergant periodontitu pasireiškia:
• dantenų paraudimas;
• dantenų kraujavimas,
• dantenų nusmukimas ir dantų šaknų apsinuoginimas (vizualiai pailgėja dantys),
• tarpų tarp dantų atsiradimas dėl kaulo tirpimo,
• dantų paslankumas ir padėties keitimas,
• dantų jautrumas į šaltą, karštą, rūgštų maistą,     
• nemalonus kvapas iš burnos.

Ligos paūmėjimo periodu gali formuotis pūlingos išskyros, o kai jos išsiskiria iš kišenių, pacientas jaučia skausmą. Be abejo, pacientas tokius požymius lengvai gali pastebėti, bet tai jau pažengusio proceso simptomai. Pirmas simptomas yra dantenų kraujavimas, kuris lengviausiai pastebimas valant dantis. Tik pastebėjus kraujavimą, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją periodontologą, kad jis tiksliai nustatytų diagnozę ir kuo skubiau užkirstų kelią tolimesniam ligos vystymuisi.

Periodontito vystymasis.

Kaip nustatyti ligos sunkumą?

Galima išskirti lengvą, vidutinę ir sunkią periodontito formą, kuri priklauso nuo daugelio faktorių. Tik po kvalifikuoto ligos ištyrimo įmanoma nustatyti Jūsų periodonto būklę.

Sveikos dantenos, lengva, vidutinė ir sunki periodontito forma.

Itin sunki periodontito forma, paslankūs dantys pakeitę įprastinę savo vietą.

Periodontito diagnostika

Tam, kad nustatyti tikslią periodontito diagnozę, reikia atlikti nuodugnų ištyrimą: matuojamos dantenų kišenės, įvertinamas kaulo patirpimo kiekis, nustatomas dantų paslankumas. Visi šie duomenys įrašomi į specialų tam pritaikytą periodonto žemėlapį, kuris toliau analizuojamas ir nustatomos  problematiškos vietos.

Periodontito "žemėlapis."

Taip pat daroma panoraminė nuotrauka bendrai kaulo ir dantų būklei įvertinti bei fotografijos ir diagnostiniai modeliai, naudojami tolimesniam gydymo planavimui bei gydymo eigos stebėjimui.

Kadangi periodontito vystymuisi svarbų vaidmenį turi specifiniai mikroorganizmai ir paveldimumas, imamas pasėlis iš periodontinių kišenių tam, kad būtų nustatytas mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Taip pat atliekamas genotipo nustatymo testas, parodantis genetinį polinkį periodontitui.

Rūkymas turi didelės įtakos ligos vystymuisi: pastebėta, kad rūkančių pacientų audinių gijimas yra blogesnis ir atokesni gydymo rezultatai būna žymiai blogesni negu nerūkančių žmonių.

Per pastaruosius 30 metų moksliniai tyrimai įrodė, kad periodonto patologiją skatina kai kurios sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, hipertonija, hepatitas, osteoporozė, imuniteto deficitas. Jeigu pacientas turi bent vieną iš šių ligų, reikalinga to profilio specialisto konsultacija.

Po pilno periodonto ištyrimo gydytojas sudaro tikslų gydymo planą.

Periodontito gydymas

1. Pirma gydymo stadija

Kas atliekama pirmiausia?

Periodontito gydymas prasideda nuo akmenų ir minkšto apnašo valymo, dantų bei dantų šaknų poliravimo procedūrų. Šis etapas vadinamas nechirurginiu periodontito gydymu ir reikalauja kelių paciento vizitų su 1-2 savaičių intervalu. Valymas atliekamas atlikus vietinę nejautrą naudojant šiuolaikišką ultragarsinį instrumentą. Jau po pirmojo vizito burnos higienistė parenka optimalias higienos priemones, paaiškina, kaip teisingai valytis dantis namuose.

Kodėl rekomenduojame nuolat lankytis pas burnos higienos specialistą?

Apsilankymo pas burnos higienos specialistą metu pacientui ne tik išvaloma burnos ertmė profesionaliomis tam skirtomis priemonėmis, bet ir apmokoma kokybiškai valytis dantis įvairiomis higienos priemonėmis. Nuolat lankantis burnos higienos procedūroms higienistas gali prižiūrėti, kad pacientas nuolat taisyklingai valytų dantis ir taip apsaugotų burnos ertmę nuo infekcijų tikimybės. Paciento valymo įpročių efektyvumui nustatyti, retkarčiais higienistai naudoja specialią tabletę, kurią pakramčius paciento dantų paviršius nudažomas specialiais dažais, atskleidžiančiais neefektyviai valomas burnos ertmės vietas.  Toks higienos patikrinimas visiškai nekenksmingas, nes tabletė gaminama iš natūralių dažų, veikiančių apnašose esančias organines medžiagas, o „nudažytos“ apnašos lengvai nuplaunamos. Nauda taip pat akivaizdi – pacientui veidrodėliu lengvai parodomos sunkiai valymui prieinamos burnos ertmės vietos, į kurias jis turėtų atkreipti didesnį dėmesį.

Kokio efekto galima sulaukti po pirmo ligos gydymo etapo?

Po šio etapo gali sumažėti arba visai išnykti dantenų kraujavimas, deginimas, niežėjimas. Dantų paviršius tampa lygus, o kai kurių dantų paslankumas sumažėja. Po nechirurginio periodontito gydymo, kuomet nuvalomos apnašos ar spėję susidaryti akmenys, Jūs galite pajusti, kad:

• Atsirado arba sustiprėjo dantų jautrumas šaltam, karštam, saldžiam ar rūgščiam maistui. Toks jautrumas yra normali reakcija ir praeina savaime per 2-3 savaites - šiuo laikotarpiu galima naudoti jautrumą mažinančias dantų pastas, dantų paviršius dengiančius skysčius. Jeigu dantų jautrumas pakankamai stiprus ir nepraeina ilgą laiką,rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
• Šiek tiek apsinuogino dantų šaknų paviršiai, bet tai neturėtų kelti nerimo. Jeigu gydymo pradžioje buvo nustatytos gilios kišenės ir stiprus dantenų uždegimas, dantenų susitraukimas yra neišvengiamas. Svarbiausia suprasti, kad periodontologiniu gydymu bandoma apskritai išsaugoti Jūsų dantis nuo neišvengiamo pašalinimo, tad estetika turėtų būti antraeilis dalykas.

Lengvo ir vidutinio sunkumo periodontitas  lengvai gydomas ir kartais chirurginių procedūrų neprireikia. Bet jeigu dantenų  kišenės siekia 5-6 mm, chirurginis gydymas yra būtinas.

2. Antra gydymo stadija

Dažniausiai antra periodontito gydymo stadija pradedama praėjus 3 mėnesiams nuo pirmosios pabaigos, o kartais ir po 4-6 savaičių. Šio laikotarpio metu negilios kišenės gali visai išnykti, o gilios -  žymiai sumažėti. Gydytojas vėl matuoja kišenių gylį aplink kiekvieną dantį ir įvertina pirmos gydymo stadijos rezultatus. Jeigu gilios periodontologinės kišenės išlieka, reikalinga chirurginė jų korekcija, vadinama lopo operacija. Ji vyksta taip - pritaikius vietinę nejautrą atkeliamos dantenos ir prieinama prie giliau esančių akmenų, kurių buvo neįmanoma išvalyti profesionalios higienos metu. Dantų šaknų paviršiai operacijos metu gerai matomi, todėl yra visos galimybės kokybiškai nuvalyti akmenis ir išvalyti infekuotus audinius. Po kruopštaus išvalymo dantenos grąžinamos atgal prie dantų ir sutraukiamos siūlėmis.

Ar galima priauginti kaulą, sunykusį dėl periodontito?

Didžiausia periodontito problema yra ta, kad žandikaulio kaulas prie dantų negrįžtamai  tirpsta. Laimei, šiandien odontologinės technologijos yra smarkiai pažengusios į priekį ir specialiomis medžiagomis ištirpusio kaulo atauginimas yra įmanomas.

Atauginamas aptirpęs kaulas.

Kaulas yra unikalus audinys. Jis gali būti ataugintas iki normalaus funkcionavimo ir normalios struktūros be jokių randų ir išorinių pakitimų. Kaulas gali galutinai atsigauti per 3-6 mėnesius. Tam naudojami kaulo pakaitalai bei specialios membranos, skatinančios kaulo susidarymą.

Kaulo pakaitalų yra įvairių – sintetinių ir natūralių. Sintetiniai sukurti kaip alternatyva natūraliems, nors pastarieji pasaulyje vis tiek naudojami plačiausiai. Kaulo pakaitalų būna mažų granulių ir gelio pavidalo.

Kaip vyksta kaulo priauginimo procedūra?

Ji yra analogiška periodontologinei operacijai. Atlikus vietinę nejautrą atkeliama gleivinė ir antkaulis, pašalinamas uždegimo pažeistas audinys, nuvalomas šaknies bei kaulinio audinio paviršius ir tada ant kaulo paviršiaus uždedama kaulo granulių ar gelio. Paskui dantenos užsiuvamos ir vienai savaitei uždedamas specialus tvarstis.

Kuo efektyvus šis gydymo metodas?

Tai šiuolaikinis gydymo metodas, kurio metu ne tik išsaugomas sveikas likęs kaulas, bet ir atnaujinama dalis prarasto kaulo kiekio apie dantis. Tokie dantys sutvirtėja ir funkcionuoja ilgiau.

3. Trečia gydymo stadija (palaikomasis gydymas)

Kodėl reikalingas palaikomasis gydymas sergant periodontitu?

Palaikomasis gydymas reikalingas tam, kad ateityje būtų išvengta ligos pasikartojimo. Jeigu dantų apnašos vėl kaupiasi ant dantų paviršių, įvyksta dantenų infekavimas ir ligos atsinaujinimas. Jeigu susergama pakartotinai, liga dažniausiai vystosi labai greitai ir tuomet sunkiau pasiduoda gydymui. Pakartotiniam dantų uždegimui išvengti, būtina periodiškai atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą bei palaikyti burnos ertmės imuninę apsaugą.

Kaip dažnai reikia lankytis burnos higienos procedūrose palaikomajam gydymui?

Po pagrindinio gydymo kurso Jums reikės ateiti vieną kartą per 3 mėnesius arba pagal higienistės nustatytą individualų rekomenduojamą grafiką. Jums visada laiku bus suteikta pagalba ir išlaikysite sveikus dantis, jeigu reguliariai lankysitės pas burnos higienistę.

Kompleksinis periodontito gydymas

Gana dažnai periodonto ligos yra siejamos su kitomis burnos ertmės patologijomis: netaisyklinga dantų padėtimi, dantų trūkumu, daugybiniu ėduonimi ir jo komplikacijomis, sąkandžio deformacijomis po dantų netekimo. Jeigu gydymas apima ne vieną problemą, o turi būti gydomos kelios burnos ertmės ligos – gydymas vadinamas kompleksiniu. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu gydymą gali kontroliuoti periodontologas, ortodontas ir burnos chirurgas.

Periodontitas gali būti sėkmingai gydomas tik laikantis šių sąlygų:

- Taikant taisyklingą diagnostiką, mikrobiologinius bei genetinius tyrimus;
- Reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas, kuris nustatomas gydytojo individualiai Jums rekomenduojamu periodiškumu;
- Gydančio gydytojo rekomendacijų laikymasis;
- Greitas reagavimas ir kreipimasis profesionalios pagalbos pastebėjus pirmuosius periodontito požymius;
- Taisyklingas nuolatinis burnos higienos palaikymas namuose.